Pasakų terapija seneliams
Pasakų terapija – tai kūrybinis procesas, kurio metu išminties ieškoma mituose ir legendose, istorinėje kūno ir pasąmonės atminty.
Tai yra elgesio modelio keitimas: negirdėjimas virsta girdėjimu, nematymas – matymu, sąstingis – aktyvia energija.
Paprasti praktiniai judesiai suaktyvina kūną ir protą, ugdo neveiksnius smegenų ir kūno raumenis, pažadina balsą, primena apie sąmoningo kvėpavimo svarbą, atveria fantaziją, kuri užpildo tuščią, paprastai depresyvią, erdvę.
Interaktyvus pasakos skaitymas vyksta pasitelkiant aktyvias terapines priemones: gyvo judesio praktika, kvapų terapija, prisilietimas / individualus kontaktas, stiprias vibracijas skleidžiančių instrumentų muzika, judesio / aplinkos vizuali- zacijos metodas, balso paleidimo praktika, metaforinė kalba.
AKTUALUMAS. Dažniausiai vykstantys renginiai senelių namuose palieka juos žiūrovo pozicijoje. Kultūrinė programa retai kada įtraukia į procesą, užmezga dialogą ar asmeninį ryšį, todėl senelių emocijos lieka neatlieptos ir pasibaigus koncertui ar užsiėmimui jų emocinė būsena nepakinta. Pasakų terapijos pagrindas – artimas kontaktas, galimybė prisiliesti prie kito, akių kontaktas. Užsiėmime dalyvauja ir senelių namų darbuotojai. Tokiu būdu sukuriamas artimesnis tarpusavio ryšys, jie turi progą pamatyti vienas kitą neįprastoje situacijoje ir taip geriau bei artimiau susipažinti iš naujo. Panaikinama pareigybių sukurta siena tarp slaugytojo / darbuotojo ir senelio. Išnyksta institucijos sukuriami vaidmenys ir ryšys tampa jautresnis bei stipresnis, o to vyresnio amžiaus žmogui labai reikia. Š slaugomą asmenį žvelgiama kaip į individualią asmenybę. Sukurti santykiai išlaisvina bendravimo galimybes, susikalbėti su seneliais tampa lengviau, atsiradęs dialogas tarp slaugytojo ir slaugomojo palengvina buvimo kartu procesą (mažesnė psichologinė darbo įtampa). Darbuotojai jaučiasi labiau atsipalaidavę ir ramesni, jiems lengviau priimti savo darbo situaciją (senyvo amžiaus žmonės dažnai būna kaprizingi, iškamuoti ligų, vieniši – reikalaujantys dėmesio).
DALYVIAI. Senelių namų gyventojai. Darbuotojai / Senjorų dienos centrai.
Grupė iki 25 dalyvių.
Bendradarbiaujant su Molėtų rajono Alantos senelių globos namais, jų direktore Kristina Gintilaitė, kolektyvu, buvo suorganizuotos dvi Pasakų terapijos namų gyventojams bei vienas užsiėmimas darbuotojoms, skaitomos pasakos valgymo erdvėje, vakare grojama palatose. Labai didelį poveikį padarė Kvapų namų oro drėkintuvai. Darbuotojos pastebėjo, kad poveikis, geresnė sveikata, didesnis aktyvumas po terapijos išlieka net apie pusę metų.
Edukacinė miniatūra
Pasakų terapijos metodu sukurta teatralizuota literatūros, judesio, balso lavinimo pamoka Edukacinė miniatiūra
pgl. Bruno Ferrero pasaką „Auksinė Erelio plunksna“,
skirta priešmokyklinio, pradinio amžiaus vaikams.
Tikslas: ugdyti kritinį mąstymą, keisti ir suvokti elgesio motyvus, atrasti ir pritaikyti priemones individualiai raiškai.
Užsiėmimas sudarytas iš dviejų dalių:
I dalis: Praktinis judesio – balso lavinimo – teksto suvokimo užsiėmimas / dirbtuvės.
II dalis: Integruota pamoka – teatralizuotas pasakojimas.
Trukmė 1 val. 30 min.
Mūsų draugai
